- kiūtoti
- kiū́toti, -o (-oja), -ojo intr. K, J, BŽ511; R239, MŽ319 lindėti, susitraukusiam kur būti, tūnoti: Juozas kiū́toja už kampo ir laukia munęs Kv. Kaip nueisi į jauję, palįsk po pečiaus į dešinę kertelę ir kiūtok LMD(Žg). Motina su mažuoju Jonu kiūtojo pasėstėje P.Cvir. Kiūtojome susirietę aplink šaltą krosnį Žem. Žąsinėlis kiūto ant vienos kojos netoli prieangio Žem. Nykštuks, jam ateinant, kampe, pasilindęs po durelių, kiūtojo Jrk26. Užsidarę trobo[je] kiūtojo M.Valanč. Tik nekrūpauk, kiūtok sau atvangiai (sako kerdžius kiškiui) S.Dauk. Viens zuikis kertė[je] kiū́to (sėdi, tupi) susitraukęs J. Ana po patalais kiū́to (gulia susitraukusi) J. Aš kiū́tau prie sienos prisiglaudęs, drebėdamas iš baimės, kad kas manę nepamatytum J. Sėdžiu, kiū́tau – karklynėly pradeda vilkai kaukti J. Mes susirietę kiūtojom, pilvus laikydami LC1883,43. Visi, įsitraukę į apkasus, kiūtojo, surietę po savim kojas rš. Jeigu vorai tinklų nespendžia, o susitraukę kiūto, tai galima tvirtai laukti lytaus prš. Šis, pakerėj kiūtodamas, atsiliepė M.Valanč. Rasi, jie buvo prie šilto kakalio pasilikę bekiūtą Kel1881,29(priedas). Zuikelis ... susitraukęs, virpėdams kadagyne kiūto PP38. Pasilipa greit su visu į medį ir tę kiūtoja, vis drebėdamu (ps.) Tlž. Mat dar aš nekiūtosiu už pečiaus! Vl. Jis visada tam kampe kiūto Lkš. Kiū́to[ja] už alksnyno susitraukęs Užv. Ko tu čia taip kiūtai, palindęs po šakom? Vv. Kiūto kertė[je] susitraukęs, susirietęs Lnkv. Susirietus užpečky ir kiūto Gs. Nei gėręs, nei valgęs kiūtok tokioj dienoj, tik ne lauke būk Skr. Kiū́to vaikas kamputy, ir gana Jrb. Nabagas kiūtojo sau vienas susitraukęs, visai nei nešoko Vdžg. Vyras kiū́tojo šiaudūse, kol kalėdninkai išvažiavo Užv. Nykštuks ..., pasilindęs po doleriu, kiūtojo BsPI123. Ko čia dabar kiū́tai susitraukęs? Kv. Kiū́tojau kiū́tojau (kenčiau), kol tik pradėjo mušti Vvr. Piemenėliai, aptūpę ugnelę, kiūto rš. Ir jis visą naktį ant pečiaus kiūtojo Mrj. Ir kiū́tos par dienas pri pečiaus! Kv. Jis visada kiū́to ir kiū́to pas pečių Žvr. Kažkur įsilindo ir kiū́to Snt. Mačiau, ir anas kiūtojo par duris Sdk. Ko kiū́tai kaip sulijusi višta pastogė[je]? Vvr. | prk.: Žibuoklės, kiūtodamos žolynėly, kvepėjo Žem. Miško viduryje kiūto trobelė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.